patupėti

patupėti
patupė́ti, pàtupi, -ė́jo intr. 1. K, NdŽ, , 1 kiek tupėti, pabūti tupint, atsitūpus, pritūpus: Pàtupi priemenėj viščiukai Ktk. Gūžtoj patupi dieną kokią Kp. Atsitūpė pempė ant kupsto, patupėjo, pagalvojo, kad visai neblogai būtų lizdą susukus . | refl.: Būs bjauri, šalta, pasitupė́si, patrinsi Lnk. Ir tave ištrauksiu ant žemės, ir pamesuot ant lauko, idant visi paukščiai dangaus ant tavęs pasitupėtų BBEz32,4. 2. kiek tupėti (apie žmones): Tik anderę kai kėliau, patupė́jau, patupė́jau, ale pakėliau Lel. Kad dar biškį būčiau patupėjęs, būčiau kumeliuką išperėjęs . 3. kiek tupėti (apie kai kuriuos gyvulius): Patupėjo meška, patupėjo ir atsistojus žmogui rodo, kad ją keltų LTIV579. 4. Ser, NdŽ galėti, įstengti tupėti: ^ Košė – ne košė, jei šuo patupė́ti negalia (jei netiršta) Krž. Tėvas mėgsta, kad katė ant košės patupė́tų (kad tiršta būtų) Dkk. 5. atsitūpus, pritūpus ką nors daryti: Tóji patupė́jo (paravėjo) bulbose, tai daugiau nieko nebereikia Strn. | Pasiėmęs šautuvą, einu in kiškio patupė́t (patykoti) Vp. 6. NdŽ, Klm, Kl šnek. pabūti kur nors kurį laiką, kiek pasėdėti, pakiūtoti: Vakar atejo anas, patupė́jo ir velniai žino, kur pasdėjo Pnd. Ne žėdnas gi ir šoka [vakarėlyj], kitas gi ir pàtupi kampe Ad. O aš šioks anoks patupė́siu kamputy kur, kol nusibaigsiu Plv. Čia, kapų kampe, par karą patupė́jo Skdv. Sesuo gal nuseina te patupė́t prie kapų Trgn. Duokit man dešimt dienų patupė́t an lovos Jnšk. 7. 1 šnek. pabūti suimtam, uždarytam, pasėdėti: Jam teko porą metų kalėjime patupėti . Turėjo vargšas dar kalėjime metus patupėti . Tamsiojoje patupė́ti NdŽ. \ tupėti; aptupėti; atitupėti; datupėti; įtupėti; ištupėti; nutupėti; patupėti; pertupėti; pratupėti; pritupėti; sutupėti; užtupėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • patupėti — vksm. Pilkàsis ki̇̀škis mėgsta bėgti laukù ar patupėti ant ežiõs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sutupėti — sutupėti, sùtupi, ėjo 1. tr. NdŽ, J.Jabl tupint paukščių jauniklius padaryti tvirtesnius: Višta viščiukus sùtupi DŽ1. | refl. NdŽ, Sdb: Tegu dar viščiukai susìtupi, neimk iš po vištos Ds. Vaikeli, viščiukai tegul pirma susitupė̃s, tada… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptupėti — aptupėti, àptupi, ėjo 1. tr. K, Š, NdŽ, KŽ paprasti tupėti (ppr. perint). | refl.: Nedenk tą vištą, apsitupė̃s ir nedengta Mrj. 2. tr. užperėti: Toj višta, kur pernai sėdėj[o], aptupėj[o] kiaušinius ir pabėgo Vlk. 3. refl. apsibūti vienoje… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitupėti — atitupėti, atìtupi, ėjo KŽ, atatupėti Š, KŽ 1. intr. Š ilgai tupėti (ppr. apie paukščius). | refl. Š: Biedna vištelė – atsitupėjo gi ant tų kiaušinių, iki išperėjo viščiukus! Jž. | prk.: Išskirstė kaimą į vienkiemius, ir nespėjame dar atsitupėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • datupėti — ×datupėti, dàtupi (dàtupa), ėjo (hibr.) (ppr. ne ) intr. būti ne visai subrendusio proto, apykvailiam: Nedatupėta ta Vanda, bandą gano Krš. tupėti; aptupėti; atitupėti; datupėti; įtupėti; ištupėti; nutupėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištupėti — ištupėti, ìštupi, ėjo 1. intr. LVI821, Rtr, NdŽ, KŽ tupint išbūti: Viščiukai pernakt ištupėjo ant laktelės Š. Ilgai ištupėjo paukštelis tamsioje lindynėje J.Balč. Aš (dagilis), tų užpuolikų išsigandęs, įlindau į krūmą ir tenai ištupėjau, ligi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • košė — kõšė sf. (2), košė (1) [K] 1. tirštas valgis (ppr. gaminamas iš kruopų, miltų, sugrūstų bulvių), tyrė: Verda kõšę miltinę, kruopų, pusinę, bulvinę Gršl. Išvirė pietums ruginės kõšės Krkl. Prisiviriau, vaikučiai, pakulinės (ruginių miltų)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutupėti — nutupėti, nùtupi, ėjo 1. intr. Ser, KŽ ištverti tupint, galėti ilgai tupėti: Ta perekšlė nenùtupi ant kiaušinių DŽ1. Kokia nekantri ta perekšlė! Nieku būdu negali ramiai nutupėti NdŽ. | refl. Š. 2. tr. Ser, DŽ1, Skr, Al tupint, pritūpus ar… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pertupėti — intr. 1. Rmš tupint išbūti kurį laiką: Gaspadorius nakvynės nunešė pas penimus žąsinus sakydamas: – Gaidukas pales miežių pas žąsinus ir tą naktį pertupės BsPIII62. Vieną naktį [vištos] partupa, nebmušas Krš. 2. refl. ilgai tupint nuvargti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pratupėti — pratupėti, pràtupi, ėjo 1. intr. NdŽ, DŽ1 kurį laiką tupėti, prabūti tupint: Zylelė ilgai ilgai pratupėdavo pašiurpusi ant palangės rš. 2. tr. tupint įspausti žymę: Pratupėti skylę NdŽ. 3. intr. NdŽ, DŽ1, Dkš, Lp šnek. prabūti kur, pralindėti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”